Conjugation of förknippa
to associate, to connect Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | förknippa |
Presens
| jag | förknippar |
| du | förknippar |
| han / hon / den / det | förknippar |
| vi | förknippar |
| ni | förknippar |
| de | förknippar |
Preteritum
| jag | förknippade |
| du | förknippade |
| han / hon / den / det | förknippade |
| vi | förknippade |
| ni | förknippade |
| de | förknippade |
Supinum
| jag | förknippat |
| du | förknippat |
| han / hon / den / det | förknippat |
| vi | förknippat |
| ni | förknippat |
| de | förknippat |
Imperativ
| — | förknippa |
Passiv
Infinitiv
| — | förknippas |
Presens
| jag | förknippas |
| du | förknippas |
| han / hon / den / det | förknippas |
| vi | förknippas |
| ni | förknippas |
| de | förknippas |
Preteritum
| jag | förknippades |
| du | förknippades |
| han / hon / den / det | förknippades |
| vi | förknippades |
| ni | förknippades |
| de | förknippades |
Supinum
| jag | förknippats |
| du | förknippats |
| han / hon / den / det | förknippats |
| vi | förknippats |
| ni | förknippats |
| de | förknippats |