Conjugation of utplåna
to exterminate, to erase Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | utplåna |
Presens
| jag | utplånar |
| du | utplånar |
| han / hon / den / det | utplånar |
| vi | utplånar |
| ni | utplånar |
| de | utplånar |
Preteritum
| jag | utplånade |
| du | utplånade |
| han / hon / den / det | utplånade |
| vi | utplånade |
| ni | utplånade |
| de | utplånade |
Supinum
| jag | utplånat |
| du | utplånat |
| han / hon / den / det | utplånat |
| vi | utplånat |
| ni | utplånat |
| de | utplånat |
Imperativ
| — | utplåna |
Passiv
Infinitiv
| — | utplånas |
Presens
| jag | utplånas |
| du | utplånas |
| han / hon / den / det | utplånas |
| vi | utplånas |
| ni | utplånas |
| de | utplånas |
Preteritum
| jag | utplånades |
| du | utplånades |
| han / hon / den / det | utplånades |
| vi | utplånades |
| ni | utplånades |
| de | utplånades |
Supinum
| jag | utplånats |
| du | utplånats |
| han / hon / den / det | utplånats |
| vi | utplånats |
| ni | utplånats |
| de | utplånats |