Conjugation of sjappa
to quickly leave; to take off, to scram Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | sjappa |
Presens
| jag | sjappar |
| du | sjappar |
| han / hon / den / det | sjappar |
| vi | sjappar |
| ni | sjappar |
| de | sjappar |
Preteritum
| jag | sjappade |
| du | sjappade |
| han / hon / den / det | sjappade |
| vi | sjappade |
| ni | sjappade |
| de | sjappade |
Supinum
| jag | sjappat |
| du | sjappat |
| han / hon / den / det | sjappat |
| vi | sjappat |
| ni | sjappat |
| de | sjappat |
Imperativ
| — | sjappa |
Passiv
Infinitiv
| — | sjappas |
Presens
| jag | sjappas |
| du | sjappas |
| han / hon / den / det | sjappas |
| vi | sjappas |
| ni | sjappas |
| de | sjappas |
Preteritum
| jag | sjappades |
| du | sjappades |
| han / hon / den / det | sjappades |
| vi | sjappades |
| ni | sjappades |
| de | sjappades |
Supinum
| jag | sjappats |
| du | sjappats |
| han / hon / den / det | sjappats |
| vi | sjappats |
| ni | sjappats |
| de | sjappats |