Conjugation of korva
crease, wrinkle Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | korva |
Presens
| jag | korvar |
| du | korvar |
| han / hon / den / det | korvar |
| vi | korvar |
| ni | korvar |
| de | korvar |
Preteritum
| jag | korvade |
| du | korvade |
| han / hon / den / det | korvade |
| vi | korvade |
| ni | korvade |
| de | korvade |
Supinum
| jag | korvat |
| du | korvat |
| han / hon / den / det | korvat |
| vi | korvat |
| ni | korvat |
| de | korvat |
Imperativ
| — | korva |
Passiv
Infinitiv
| — | korvas |
Presens
| jag | korvas |
| du | korvas |
| han / hon / den / det | korvas |
| vi | korvas |
| ni | korvas |
| de | korvas |
Preteritum
| jag | korvades |
| du | korvades |
| han / hon / den / det | korvades |
| vi | korvades |
| ni | korvades |
| de | korvades |
Supinum
| jag | korvats |
| du | korvats |
| han / hon / den / det | korvats |
| vi | korvats |
| ni | korvats |
| de | korvats |