Conjugation of knivskära
to stab Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | knivskära |
Presens
| jag | knivskär |
| du | knivskär |
| han / hon / den / det | knivskär |
| vi | knivskär |
| ni | knivskär |
| de | knivskär |
Preteritum
| jag | knivskar |
| du | knivskar |
| han / hon / den / det | knivskar |
| vi | knivskar |
| ni | knivskar |
| de | knivskar |
Supinum
| jag | knivskurit |
| du | knivskurit |
| han / hon / den / det | knivskurit |
| vi | knivskurit |
| ni | knivskurit |
| de | knivskurit |
Imperativ
| — | knivskär |
Passiv
Infinitiv
| — | knivskäras |
Presens
| jag | knivskärs |
| du | knivskärs |
| han / hon / den / det | knivskärs |
| vi | knivskärs |
| ni | knivskärs |
| de | knivskärs |
Preteritum
| jag | knivskars |
| du | knivskars |
| han / hon / den / det | knivskars |
| vi | knivskars |
| ni | knivskars |
| de | knivskars |
Supinum
| jag | knivskurits |
| du | knivskurits |
| han / hon / den / det | knivskurits |
| vi | knivskurits |
| ni | knivskurits |
| de | knivskurits |