Conjugation of knipa
/kniːpa/to pinch, to squeeze (often two body parts against each other) Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | knipa |
Presens
| jag | kniper |
| du | kniper |
| han / hon / den / det | kniper |
| vi | kniper |
| ni | kniper |
| de | kniper |
Preteritum
| jag | knep |
| du | knep |
| han / hon / den / det | knep |
| vi | knep |
| ni | knep |
| de | knep |
Supinum
| jag | knipit |
| du | knipit |
| han / hon / den / det | knipit |
| vi | knipit |
| ni | knipit |
| de | knipit |
Imperativ
| — | knip |
Passiv
Infinitiv
| — | knipas |
Presens
| jag | knips |
| du | knips |
| han / hon / den / det | knips |
| vi | knips |
| ni | knips |
| de | knips |
Preteritum
| jag | kneps |
| du | kneps |
| han / hon / den / det | kneps |
| vi | kneps |
| ni | kneps |
| de | kneps |
Supinum
| jag | knipits |
| du | knipits |
| han / hon / den / det | knipits |
| vi | knipits |
| ni | knipits |
| de | knipits |