Conjugation of frigöra
to liberate, to free Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | frigöra |
Presens
| jag | frigör |
| du | frigör |
| han / hon / den / det | frigör |
| vi | frigör |
| ni | frigör |
| de | frigör |
Preteritum
| jag | frigjorde |
| du | frigjorde |
| han / hon / den / det | frigjorde |
| vi | frigjorde |
| ni | frigjorde |
| de | frigjorde |
Supinum
| jag | frigjort |
| du | frigjort |
| han / hon / den / det | frigjort |
| vi | frigjort |
| ni | frigjort |
| de | frigjort |
Imperativ
| — | frigör |
Passiv
Infinitiv
| — | frigöras |
Presens
| jag | frigörs |
| du | frigörs |
| han / hon / den / det | frigörs |
| vi | frigörs |
| ni | frigörs |
| de | frigörs |
Preteritum
| jag | frigjordes |
| du | frigjordes |
| han / hon / den / det | frigjordes |
| vi | frigjordes |
| ni | frigjordes |
| de | frigjordes |
Supinum
| jag | frigjorts |
| du | frigjorts |
| han / hon / den / det | frigjorts |
| vi | frigjorts |
| ni | frigjorts |
| de | frigjorts |