Conjugation of flytta
/²flʏtːa/to make a move in certain board games, such as chess Ver definición completa →
Aktiv
Infinitiv
| — | flytta |
Presens
| jag | flyttar |
| du | flyttar |
| han / hon / den / det | flyttar |
| vi | flyttar |
| ni | flyttar |
| de | flyttar |
Preteritum
| jag | flyttade |
| du | flyttade |
| han / hon / den / det | flyttade |
| vi | flyttade |
| ni | flyttade |
| de | flyttade |
Supinum
| jag | flyttat |
| du | flyttat |
| han / hon / den / det | flyttat |
| vi | flyttat |
| ni | flyttat |
| de | flyttat |
Imperativ
| — | flytta |
Passiv
Infinitiv
| — | flyttas |
Presens
| jag | flyttas |
| du | flyttas |
| han / hon / den / det | flyttas |
| vi | flyttas |
| ni | flyttas |
| de | flyttas |
Preteritum
| jag | flyttades |
| du | flyttades |
| han / hon / den / det | flyttades |
| vi | flyttades |
| ni | flyttades |
| de | flyttades |
Supinum
| jag | flyttats |
| du | flyttats |
| han / hon / den / det | flyttats |
| vi | flyttats |
| ni | flyttats |
| de | flyttats |