Conjugation of impingir
/ĩ.pĩ.ˈʒiɾ/obrigar ou constranger alguém a ouvir, a comprar ou a aceitar Ver definición completa →
Indicativo
Presente
| yo | impinjo |
| tú | impinges |
| él / ella / usted | impinge |
| nosotros | impingimos |
| ellos / ellas | impingem |
| ustedes | impingem |
Futuro
| yo | impingirei |
| tú | impingirás |
| él / ella / usted | impingirá |
| nosotros | impingiremos |
| ellos / ellas | impingirão |
| ustedes | impingirão |
Condicional
| yo | impingiria |
| tú | impingirias |
| él / ella / usted | impingiria |
| nosotros | impingiríamos |
| ellos / ellas | impingiriam |
| ustedes | impingiriam |
Subjuntivo
Presente
| yo | impinja |
| tú | impinjas |
| él / ella / usted | impinja |
| nosotros | impinjamos |
| ellos / ellas | impinjam |
| ustedes | impinjam |
Imperativo
Afirmativo
| tú | impinge |
| él / ella / usted | impinja |
| nosotros | impinjamos |
| ustedes | impinjam |
| ellos / ellas | impinjam |
Negativo
| tú | não impinjas |
| él / ella / usted | não impinja |
| nosotros | não impinjamos |
| ustedes | não impinjam |
| ellos / ellas | não impinjam |