Coniugazione di insignire
insiɲˈɲireassegnare un'onorificenza o un titolo a qualcuno Ver definición completa →
Indicativo
Presente
| io | insigno |
| tu | insigni |
| lui / lei / Lei | insigne |
| noi | insigniamo |
| voi | insignite |
| loro | insignono |
Imperfetto
| io | insignivo |
| tu | insignivi |
| lui / lei / Lei | insigniva |
| noi | insignivamo |
| voi | insignivate |
| loro | insignivano |
Passato remoto
| io | insignii |
| tu | insignisti |
| lui / lei / Lei | insignì |
| noi | insignimmo |
| voi | insigniste |
| loro | insignirono |
Futuro
| io | insignirò |
| tu | insignirai |
| lui / lei / Lei | insignirà |
| noi | insigniremo |
| voi | insignirete |
| loro | insigniranno |
Condizionale
| io | insignirei |
| tu | insigniresti |
| lui / lei / Lei | insignirebbe |
| noi | insigniremmo |
| voi | insignireste |
| loro | insignirebbero |
Congiuntivo
Presente
| io | insigna |
| tu | insigna |
| lui / lei / Lei | insigna |
| noi | insigniamo |
| voi | insigniate |
| loro | insignano |
Imperfetto
| io | insignissi |
| tu | insignissi |
| lui / lei / Lei | insignisse |
| noi | insignissimo |
| voi | insigniste |
| loro | insignissero |
Imperativo
Affermativo
| tu | insigni |
| lui / lei / Lei | insigna |
| noi | insigniamo |
| voi | insignite |
| loro | insignano |