Conjugation of philosophailler
/\fi.lɔ.zɔ.fɑ.je\/Philosopher à tort et à travers. Ver definición completa →
Indicatif
Présent
| je | je philosophaille |
| tu | tu philosophailles |
| il / elle / on | il philosophaille |
| nous | nous philosophaillons |
| vous | vous philosophaillez |
| ils / elles | ils philosophaillent |
Imparfait
| je | je philosophaillais |
| tu | tu philosophaillais |
| il / elle / on | il philosophaillait |
| nous | nous philosophaillions |
| vous | vous philosophailliez |
| ils / elles | ils philosophaillaient |
Passé simple
| je | je philosophaillai |
| tu | tu philosophaillas |
| il / elle / on | il philosophailla |
| nous | nous philosophaillâmes |
| vous | vous philosophaillâtes |
| ils / elles | ils philosophaillèrent |
Futur simple
| je | je philosophaillerai |
| tu | tu philosophailleras |
| il / elle / on | il philosophaillera |
| nous | nous philosophaillerons |
| vous | vous philosophaillerez |
| ils / elles | ils philosophailleront |
Passé composé
| je | j'ai philosophaillé |
| tu | tu as philosophaillé |
| il / elle / on | il a philosophaillé |
| nous | nous avons philosophaillé |
| vous | vous avez philosophaillé |
| ils / elles | ils ont philosophaillé |
Plus-que-parfait
| je | j'avais philosophaillé |
| tu | tu avais philosophaillé |
| il / elle / on | il avait philosophaillé |
| nous | nous avions philosophaillé |
| vous | vous aviez philosophaillé |
| ils / elles | ils avaient philosophaillé |
Futur antérieur
| je | j'aurai philosophaillé |
| tu | tu auras philosophaillé |
| il / elle / on | il aura philosophaillé |
| nous | nous aurons philosophaillé |
| vous | vous aurez philosophaillé |
| ils / elles | ils auront philosophaillé |
Conditionnel
Présent
| je | je philosophaillerais |
| tu | tu philosophaillerais |
| il / elle / on | il philosophaillerait |
| nous | nous philosophaillerions |
| vous | vous philosophailleriez |
| ils / elles | ils philosophailleraient |
Conditionnel passé
| je | j'aurais philosophaillé |
| tu | tu aurais philosophaillé |
| il / elle / on | il aurait philosophaillé |
| nous | nous aurions philosophaillé |
| vous | vous auriez philosophaillé |
| ils / elles | ils auraient philosophaillé |
Subjonctif
Présent
| je | que je philosophaille |
| tu | que tu philosophailles |
| il / elle / on | qu'il philosophaille |
| nous | que nous philosophaillions |
| vous | que vous philosophailliez |
| ils / elles | qu'ils philosophaillent |
Imparfait
| je | que je philosophaillasse |
| tu | que tu philosophaillasses |
| il / elle / on | qu'il philosophaillât |
| nous | que nous philosophaillassions |
| vous | que vous philosophaillassiez |
| ils / elles | qu'ils philosophaillassent |
Plus-que-parfait
| je | que j'eusse philosophaillé |
| tu | que tu eusses philosophaillé |
| il / elle / on | qu'il eût philosophaillé |
| nous | que nous eussions philosophaillé |
| vous | que vous eussiez philosophaillé |
| ils / elles | qu'ils eussent philosophaillé |
Impératif
Affirmatif
| tu | philosophaille |
| nous | philosophaillons |
| vous | philosophaillez |