Conjugation of assimiloitua
/ˈɑsːimiloi̯tuɑˣ/partitive singular of assimiloitu Ver definición completa →
Aktiivi
Preesens
| minä | assimiloidun |
| sinä | assimiloidut |
| hän | assimiloituu |
| me | assimiloidumme |
| te | assimiloidutte |
| he | assimiloituvat |
Imperfekti
| minä | assimiloiduin |
| sinä | assimiloiduit |
| hän | assimiloitui |
| me | assimiloiduimme |
| te | assimiloiduitte |
| he | assimiloituivat |
Konditionaali
| minä | assimiloituisin |
| sinä | assimiloituisit |
| hän | assimiloituisi |
| me | assimiloituisimme |
| te | assimiloituisitte |
| he | assimiloituisivat |
Imperatiivi
| hän | assimiloitukoon |
| me | assimiloitukaamme |
| te | assimiloitukaa |
| he | assimiloitukoot |
Potentiaali
| minä | assimiloitunen |
| sinä | assimiloitunet |
| hän | assimiloitunee |
| me | assimiloitunemme |
| te | assimiloitunette |
| he | assimiloitunevat |
Passiivi
Preesens
| minä | assimiloidutaan |
Imperfekti
| minä | assimiloiduttiin |
Konditionaali
| minä | assimiloiduttaisiin |
Imperatiivi
| minä | assimiloiduttako |
Potentiaali
| minä | assimiloiduttane |