Conjugación de mitigar
/mitiˈɡaɾ/to mitigate, alleviate, allay, assuage, quench Ver definición completa →
Indicativo
Presente
| yo | mitigo |
| tú | mitigas |
| él / ella / usted | mitiga |
| nosotros | mitigamos |
| ellos / ellas | mitigan |
| ustedes | mitigan |
Pretérito indefinido
| yo | mitigué |
| tú | mitigaste |
| él / ella / usted | mitigó |
| nosotros | mitigamos |
| ellos / ellas | mitigaron |
| ustedes | mitigaron |
Pretérito imperfecto
| yo | mitigaba |
| tú | mitigabas |
| él / ella / usted | mitigaba |
| nosotros | mitigábamos |
| ellos / ellas | mitigaban |
| ustedes | mitigaban |
Futuro
| yo | mitigaré |
| tú | mitigarás |
| él / ella / usted | mitigará |
| nosotros | mitigaremos |
| ellos / ellas | mitigarán |
| ustedes | mitigarán |
Condicional
| yo | mitigaría |
| tú | mitigarías |
| él / ella / usted | mitigaría |
| nosotros | mitigaríamos |
| ellos / ellas | mitigarían |
| ustedes | mitigarían |
Subjuntivo
Presente
| yo | mitigue |
| tú | mitigues |
| él / ella / usted | mitigue |
| nosotros | mitiguemos |
| ellos / ellas | mitiguen |
| ustedes | mitiguen |
Pretérito imperfecto
| yo | mitigara |
| tú | mitigaras |
| él / ella / usted | mitigara |
| nosotros | mitigáramos |
| ellos / ellas | mitigaran |
| ustedes | mitigaran |
Imperativo
Afirmativo
| tú | mitiga |
| él / ella / usted | mitigue |
| nosotros | mitiguemos |
| ustedes | mitiguen |
| ellos / ellas | mitiguen |
Negativo
| tú | no mitigues |
| él / ella / usted | no mitigue |
| nosotros | no mitiguemos |
| ustedes | no mitiguen |
| ellos / ellas | no mitiguen |